Ats:”Ateidama į mano gyvenimą atsinešei vien blogį”

Karta kai buvau paaugle mama buvo susipykusi su juo smarkiai ir pasake jam kad nes skirybu ,bet … to nepadare.nedriso.Tada verkiau nes buvo gaila TEVO,nes kaip gi cia jis vienas pasiliks gyventi,be zmonos ir vaiku,bet kuo toliau tuo baisiau ir matau kad jis yra visiskai supuves zmogus ir pudina tuos kurie salia jo.nebezinau,gal ir ziauriai nuskambes bet tiesiog noriu jog jo nebutu arba dingt ir jo nematyti daugiau niekada…bet kur dingti ? ka daryti ? kaip mama palikti ? as visiskoj nevilty ir man labai baisu del MANO asmeninio gyvenimo kol tevas gyvas…