Praradau galimybe nueiti su vyru i kina. Vaiko nelabai yra, kur palikti, o aukles ieskoti irgi reikalo nera, tai varom nebent atskirai, su draugais.
Ir ramybe praradom. apskritai, viskas su vaiku, bet mes patenkinti, mus tenkina toks gyvenimas, kazko atsisakai, kazka gauni.
Darbo prasme, pas mus tai gerokai pagerejo finansai. Pries vaiko gimima iki to laiko nelabai, ka ir uzdirbdavau.. Vyras taipogi. Kai susilaukiau vaiko, susikuriau versla, uzdirbu keleta minimumu per menesi, vyrui net dirbt nereikejo finansu atzvilgiu. bet jis irgi isidarbino ir viskas liuks. Versla kurtis pastumejo vaiko gimimas, kad galeciau daugiau tiek vaikui, tiek sau leisti. Dabar pinigus nelabai skaiciuojam, perkam, ka norim realiai. Mums labai padejo atsistoti ant koju vaikas, darbui visiskai netrukdo, nereikia aukliu ar mamu pagalbos. Apskritai, vaika esu palikusi gal 3 kartus anytai paziureti, kai labai norejom islekti pabuti dviese, o vaikui virs 2m.jau
Nezinau ar svarbu, bet man 22m., gal aktualu bus
P.s. mano mastymas gana uztikrintas, as zinojau, kad nenoriu sedeti su vaiku ant ranku namuose, nes niekada negali zinoti, abdruk kas vyrui atsitiktu? O gal susisuktu galva ir iseitu, paliktu mus? Ka as tada daryciau? Todel mano siekis buvo – uzdirbti tiek, kad galeciau lengvai issilaikyti ir be vyro pagalbos.
