Aš galvoju, galbūt bėda yra tame, kad neretai aš labai atvira ir maloni, gal net per daug būnu? Labai nervina, kai reikia pažindinantis pereiti tuos oficialumus, kalbėtis apie orą, etc… Man žymiai smagiau aptarinėti idėjas, pajuokauti ir taip toliau! Pvz, šiandien mieste visiškai netyčia prasilenkėm su mergina, su kuria bendrauti teko tik virtualioje erdvėje, bet atpažinom viena kitą, kartu parūkėm, paprikolinom ir esmė, kad dabar aš žiauriai parinuosi, kaip ji galėjo reaguoti į mano elgesį, prikolus, nes buvau visiškai atsipalaidavusi ir galbūt kai kuriems žmonėms tai nėra priimtina… Aš pati iš šono vertindama savo elgesį, kažkokia familiari ar atsilupusi sau neatrodau, tikrai nežiūrėčiau kreivai į žmogų, kuris taip elgtųsi su manimi (išvis turiu taisyklę nevažiuoti ant žmonių, kurie nėra kažko blogo man padarę, o vertindama charakterio savybes ar pomėgius pirma paklausiu savęs, ar man skauda nuo to, kad vat su žmogum taip ir ne kitaip). Bet gal kitiems atrodo kitaip ir niekad negali žinot, dėl to ir baugu.
