Visų pirma, tai ne meilė buvo. Draugauti pradėjom kai buvau.. berods 15 metų(?), draugystė tęsėsi net(!) ~2 metus. O žlugo, nes jis pasirodė koks debilas yra. Man geriant ką nors mašinoj, piktybiškai spaudinėdavo stabdžius, kad apsipilčiau. Kažkada sumanė šiukšles išmest vidury aikštutės, o kai liepiau susirinkt, tai ojėzau kokią sceną iškėlė, vos ne apsiverkęs šiukšlytes rinko. Vieną kartą sugalvojo oriniu ar kokiu tai šautuvu į kačiuką pataikyt (čia tokia pramoga, atseit). Neturėjo nei rimtesnio pomėgio, nei užsiėmimo, apart pagėreliojimų su draugeliais. Supykęs mėgdavo išsiliet lekiant kokiu 180km/h, vieną kart iš griovio paskambino, paprašyt pagalbos Taiiii pamačius tiek visgi susivokiau, kad “ačiū, nereikia”. Nors iš pradžių visai nieko atrodė, ir gėles kasdien nešdavo, ir po darbo vidury nakties 100km važiuodavo energetinio prisigėręs, kad mane pamatytų. Po skyrybų ilgai verkė ir sielojos berniokas.
