Aš pati visai nepavydi, tačiau draugės vyras susidūrė su ta bėda ir ieškojom sprendimo. Situacija buvo tokia pat, tik atvirkštinė – labai graži ir aktyvi žmona, ir vyras, kuriantis neištikimybės scenarijus.
Taigi daug skaičiau apie tai. Ir mačiau aprašytą tyrimą. To tyrimo esmė – kad pavyduoliai patys susiranda itin patrauklią antrą pusę, o tada myžčioja, ją saugodami, pratrūksta, kaltindami nesąmonėm, užsiraukinėja dėl savo fantazijų, kol savo isterijom priveda iki skyrybų. Dauguma po skyrybų antrą kartą susiranda visai negražią, neefektingą, dėmesio nepritraukiančią antrą pusę, pvz. kokią apkūnią nesidabinančią moteriškę ar trijų žodžių nesurezgantį spuoguotą programerį, ir tada atsipučia, būna ramūs ir viskas jiems gyvenime einasi gerai.
Ten parašyta, kad jokios psichologinės priemonės pavyduoliui nepadeda, išskyrus vieną. Netinka jam aiškinti, kad visas tas neištikimybės scenas jis išsigalvoja – jam neveikia, jo galvoj jos tikros. Jam tinka aiškinti – taip, tavo antra pusė labai efektinga/s, dėl to tikėtina, kad yra ar bus neištikima. Vat toks žmogaus trūkumas. Šiaip puikus žmogus, tik minusas, kad teks dalintis. Ar gali susitaikyt? Ir žodžiu, nusiramina tie, kurie priverčia save susitaikyt su tuo, kad partneris jam neištikimas, tipo, na ir kas, kad jis padraugauja su kitom, užtat myli mane vieną ir pas mane grįžta. Toks turi būti pavyduolio galvojimas, nežiūrint į tai, kad neištikimybė tik galvoj
Arba, jei nesugebi, nereikia draugauti su patraukliu vaikinu, kuris visoms įdomus. Nes jis visada bus visoms įdomus. Moteris tai dar gali priaugt 35 kg po nėštumo, o vyras ir storas gali visoms patikti
Mano konkrečiu atveju vyras nepanorėjo negražios žmonos Jam patiko jo graži Taigi jis ėjo pas psichoterapeutą, netgi vaistų gėrė, smegenis jam plovė. Bet labai padėjo – apsiramino, baigė scenas ir gyvena sau jau gal 10 metų, du vaikus turi. Taigi taip..
