Buvo man gyvenime tokia situacija, kad truputį bendravau su 17mete (platoniškai) būdamas 20ies. Mergina nebuvo kažkokia kvailutė, bet net toks skirtumas jautėsi, matėsi, kaip apie daug ką dar mąsto gana paviršutiniškai, naiviai. Net mintis nebūtų kilusi kažką rimto spausti. O ir tėvai jos, nors šiaip gal liberalių pažiūrų, manau tikrai nebūtų supratę, jei po susitikimų su manimi ji namo parsirastų naktį. O čia matai klykauja mergaitės, kaip nuo 16 su 22 metų bernais prasideda. Jo suprantu, jums tai levelis, kiečiausios tarp “padrūškių”, kol kitos lūzerės net neturi vaikinų arba kažką po truputį bando su panašaus amžiaus vaikinais – tai jo, jūs valdot. Bet bernai tai jūsų turėtų būti tikri pliuškiai, neįgalus pagal savo amžių susirasti. Man tai ir tada ir dabar, net draugai (vaikinai) labai kreivai pažiūrėtų “tu čia rimtai mergaitę tvirkinti ketini?”. Oh, well visko būna. 19mečių su dviem vaikais nei mokyklos baigusių, nei kažko ketinančių siekti, ir ieškančių “tėvelio” irgi būna
