Na taip, taip, bet iš pradžių juk būname susižavėję žmogumi, matome vienus pliusus, o gyvenant kartu išlenda visokie minusai, su kuriais tenka susitaikyti.
Reiškia, joks žmogus nėra tobulas;
reiškia, žmogus gali ir nebūti pats pačiausias tam tikroje situacijoje (tokią situaciją dažnai stebiu šiame forume, kai merginos kuria naujas temas, “5 metai santykiuose ir staiga atsirado nauja simpatija, to seno atrodo jau nebemyliu, ką daryt, skirtis ar ne?”) nors iš pradžių toks ir buvo; (naują simpatija dėl įsimylėjimo jausmo atrodo tobula, o su laiku taip pat parodytų blogąją pusę)
reiškia, kad žmogaus išvaiza ir charakteris su laiku gali tapti mažiau svarbūs, nei laikas praleistas kartu, nes brangūs ne mylimojo privalumai ir trūkumai, o laikas, praleistas su jais susigyvenant, žmogaus vertę tada jau galima matuoti įdirbiu, o ne vien jo asmeniniu žavesiu, grožiu ir charakteriu.
