Kuo daugiau argumentų prirašykite kodėl geriau pamiršti šitą galimą romaną. Aš suprantu kaip viskas yra ir norėčiau, kad šios situacijos iš vis nebūtų, kad nebūtų jokių simpatijų ir traukos. Ir aš galiu tai kontroliuoti, galiu padaryti, kad nieko neįvyktų, galiu pažaboti tą aistrą. Tik svarstau, o jei tai įvyktų, ar tikrai būtų tai labai blogai ir būčiau lyg paskutinė pasileidėlė? Gyvenime panašių situacijų nesu turėjusi, neturėjau jokių išdavysčių ir jokių romanų su vedusiais vyrais ir pan. ir niekada nemaniau, kad atsidursiu tokioje situacijoje. Aš manau, kad jis myli savo žmoną ir visumoj viskas yra gerai su ja, jau daug metų jie yra susituokę, ir taip jis turi dvi dukras, 18 ir 25 metų. Turbūt dabar dar labiau mane užmėtysite akmenimis. Aš manau, kad šis romanas būtų toks labai vienadienis, trumpalaikis ir tikrai neilgalaikis, nes kelių mėnesių bėgyje pakeisiu darbą ir išvyksiu gyventi į kitą miestą ir su tuo bus viskas baigta. Jei ten likčiau dirbti, tai jokiais būdais nenorėčiau romanų su niekuo… Aš nemanau, kad šis vyras yra vis ieškantis visokių romanų su kitomis moterimis. Žinoma, jo žmonos atžvilgiu, tai visiškai nepateisinama. Tik manau, kad mūsų galimas trumpas romanas neįtakotų niekaip jų santykių, ir ji nesužinotų, ir niekas nenukentėtų. Ir svarbiausia, tai nebūtų ilgalaikis romanas, nors tai gal skamba absurdiškai. Kaip bebūtų, dabar situacija yra tokia kokia yra, tarp mūsų absoliučiai nieko nebuvo, jokių būčinių ar apsikabinimu nebuvo, nieko visiškai, bet visam tam tereikia vieno žingsnio. Aš galiu jį atstumti ir viskas bus kaip buvo iki šiol. Tik ar tikrai tai būtų didelė nuodėmė? Aš nesijaučiu lyg būčiau kažkam tiesiog pasitenkinimo objektas, nes niekas nebūtų prieš mano valią, juk pati jaučiu jam seksualinę trauką.
