Jūs čia sakot užsiimk kažkuo daryk tą, daryk aną. Aš esu tikrai aktyvi, ir sportuoju ir einu su draugėm, mokaus, dirbu, taip kad nereikia man sakyti,kad aš namie sėdžiu ant sofos ir skandinu save liūdesy.
Man, pavyzdžiui, 22 metai ir dar niekada neturėjus vaikino yra šiek tiek keista. O ir kiti žmonės žiūri kaip į kokią iškamšą istorijos muziejuj, nes visiem tai keista, ir man tikrai jau negera. Tos nuolatinės kalbos, stebėjimasis. Manau, kad tikrai nemažai merginų būdamos mano amžiaus ir niekada neturėjusios vaikino lygiai taip pat jaustųsi kiek nejaukiai. Bet žinoma, visada labai lengva kalbėti apie kito gyvenimą, kai pačiam pasisekė, kai pats sėdi namie apsikabinęs mylimą žmogų. Tada ir 50-metė senmergė atrodo kaip normalus dalykas – ateis laikas ir susiras vyrą. Sveikam žmogui visada lengva pasakyti sergančiam “ko tu čia nervuojies? pasveiksi. Viskas liuks. Vaistų pagersi ir praeis”.
Ir šiaip.. pastebėjau, kad čia tik keletas žmonių šitam forume pabando suprasti kitus
