Ats:žudau jaunystę :(

(anonimas) (archyvas)

Tegul šitas reikalas ir vadinasi social anxiety, gyvenimas ar dar kas nors esmės tai nekeičia. Aš žinau, kad visi bent kažkiek bijo, bet vieni tiesiog moka su tuo susidoroti ir to neparodo, todėl ir atrodo, kad jie neturi baimių ir iš mano baimių tik pasijuoktų. Dėl ko kristų mano savivertė, nes aš per giliai paimčiau į širdį.

Keista, bet nors ir bijodama visko susiradau vaikiną, kartu tris metus esame. Na taip prie savų žmonių nėra tų baimių, galiu elgtis laisvai, išsakyti savo nuomonę, būnu visai kitas žmogus. Minimaliai ta draugystė padėjo tas baimes sumažinti, bet ne tiek, kad galėčiau gyventi tokį gyvenimą apie kurį pasvajoju. Tos svajonės nėra iš fantastinės srities, jos paprasčiausiai susijusios su tų baimių atsikratymu.