Bet Jūs bobos ir pašnekat Kitos ant tiek šlykščios kad moterim ar merginom net nebepavadinčiau.
Aš nesakau kad vaikinas kažką daro negerai, aš žinau kad jis stengiasi dėl mūsų! Aš jam neknisu proto, aš tai kokių gardėsių iškepu, tai masažą padarau, tai pietus atvežu kai darbuojasi. O pačios manęs ten darbuotis nepriima, nes ką aš ten apdėsiu, jeigu sienas griauna?! Minėjau, kad siūliausi ne kartą, bet sakė kai galėsiu ką padėti, būtinai pasiims mane kartu. Pati nedirbu, nes kaip minėjau esu studentė, visko nesuderinčiau, nes bandžiau ir labai nukentėjo mokslai. Ir išvis, kam aš čia jum tai pasakoju, nes normalių moterų, kurios protingai galėtų pašnekėti manau čia labai retai gali sutikti. Tiesiog noriu surasti kompromisą, kaip man neliūdėti ir vaikino per daug nespausti, nes bijau, kad praeis jaunystės metai ir nieko nenuveiksim, dėl vaikino irgi nenoriu, kad jis graužtųsi praaręs gražiausius gyvenimo metus.
