Nešiukšlinu, šiukšles rūšiuoju, savuose miškuose, artimoje aplinkoje karts nuo karto organizuoju mažą talką (labai skaudi man ši tema, niekaip nesuprantu kaip galima taip lengva ranka teršti gamtą…). Aukoju tvarkingus rūbus nepasiturinčioms šeimoms; giminaičius aprūpinau katinais (jei pora dienų matau apšepusį katiną, pasitariu su artimaisiais ir bendromis pastangomis jį priglaudžiam, išprausiam, iškastruojam, paskiepijam ir klausomės murkimo visą jo katinišką gyvenimą. Tokių katinų mano asmeninėje sąskaitoje jau 4 (hm, kalbu kaip apie kokią sporto šaką…). Užleidžiu vietą viešajame transporte senoliams, beveik visada prieinu prie nugriuvusio žmogaus. Pamestus daiktus grąžinu ir nieko neprašau mainais atgal (didžiausia suma, kurią teko grąžinti, buvo 5 tūkst. eurų. O aplinkiniai sakė, nebūk kvaila, pasilik ir pan.). Žiemos metu, kuomet yra nepalankios sąlygos, lesinu paukščius, nešu laukiniams žvėrims maisto. Vaikystėje brolio pagautas žuvis iš kibiro paleidau atgal į ežerą, kai nematė. Truputį gavau bart Va, pagyrų sau litanijos pabaiga.
