Ėėėė, nei aš Dievas, nei kita aukštoji būtybė, kad taškus atiminėčiau, juokauju gi…ramiakas Jums pasiseks jei labai to norėsit, o aš savo ruožtu linkiu Jums gėrio ir visapusiškos sekmės, iš visos širdies linkiu
Tikrai nebepakartosiu tos gražios istorijos, kaip pirmą kartą bandžiau rašyti, bet esmė ta, kad sykį teko išgebėti žmogų. Ėjau žiemą naktį namo. Na kaip naktį, gal apie 23 val….šaltis nežmoniškas, kur tais 25-28 laipsnių, ir žiū, visai netikėtai kalnelis sniego užpustas toj vietoj, kur tiesiog lyguma visados buvo. Nežinau, kas man šovė galvon, priėjau ir spyriau, o ten žmogus guli?!?!?! Užšaltų mirtinai vargšas taip iki ryto likęs nepastebėtas, turbūt Dievas mane jam pasiuntė. Iškviečiau greitąją, ir kaimynus ant kojų pakėliau, kad užneštų į namą prie radiatoriaus. Girtas. Ir man nėra kuo girtis, bet po šiolei atsimenu tą įvykį, nors senokai, gal prieš 10 m buvo
