Sakyti, jog visiskai salta yra negaliu. Pakeisti nenoriu, tiesiog noretusi, kad “primintu”, ka ir ji jaucia man, nes gyvenu prisimindamas, kiekviena smulkmena ir tikedamasisi, kad vis dar ta pati jaucia ir esu svarbus. Labai yra istrige man prie jos draugiu ir sampano pasakymas “draugai” paskau aisku seka pasakymas, kad juokauja ir prikolas cia ir apsikabinimas. Kazkaip to pasakymo nesureiksminu visai, bet kaip sakoma kiekvienam juokeli yra tiesos Siaip esu truputi pasimetes, na bet reik susitaikyti gal ir viskas, kad nemegsta savo jausmu sakyti. Tiesiog reiks uzklausti kada prie progos, grazioj formoj
Gal dar kas nors turi kokiu minciu pasidalinti?
