Ats:Esu vieniša ir laiminga

Žinokit, kuris laikas jo!! Vaikiausi tų bernų, gal dėmesio, švelnumo trūko, bet pastebėjau, kad gaudavau tik su šlapiu skuduru per veidą, o švelnumai visi tiek tebuvo miglos į akis pūtimas. Po truputį bandau reabilituoti save iš meilės vergės, ir laiką stengiuosi skirti sau. Tai su knyga kur parkely sėdžiu, tai vaikštinėju ir miesto grožybes apžiūrinėju, bažnyčioje po ilgo laiko buvau, šiaip nesąmones darome su draugėmis. Dar sportuoti reikia pradėti. O anksčiau buvau iš tų, kur bernas LABAI svarbus gyvenime. O dabar sakau, nebeieškosiu, bus laikas, išsigydysiu sielos žaizdas, tapsiu laiminga MAXIMAliai, tai ir pats atsiras, su kuriuo man bus labai gera ir tik papildys jis mano laimę, o ne parazituos joje