As daznai pagalvoju,kad mano laimingiausi gyvenimo metai buvo tuomet kai buvau viena.Aisku ir dabar esu laiminga,kad turiu vyra bet dbr vis tiek viskas kitaip.Ir visada ta laika kai buvau viena prisimenu su nostalgija.Bet as nesedejau ir nevalgiau cipsu namuos.Begalo daug keliaudavau,linksminaus,mezgiau naujas pazintis.Dirbdavau tik tam,kad uzsidirbt pinigu naujai kelionei.Padirbus menesi,mesdavau ir vel isvaziuodavau i kita sali.Neturejau jokiu isipareigojimu,prie nieko nereikejo taikytis ir sukt galvos.Tai buvo toks tobulas gyvenimo periodas,niekad nebuvau taip gerai gyvenus kaip tada.Net vyras daznai sako,kad as nesu tokia laiminga kaip anksciau kai mes susipazinom ir daznai pagalvoja kad,grizes namo neberas nei manes nei lagaminu.Jei dbr issiskirciau su vyru tiksliai zinau ka veikciau toliau
