Tai jau taip yra, kad šiandieniniam gyvenime galioja viena taisyklė: išduok pirmas kol tavęs neišdavė. Meilė, ištikimybė, šeima, pareiga – tik nuvalkiotos senų bobučių beprasmės frazės. Už tai ir auga prarastos kartos be jokių vertybių, kuriems nėra nieko švento, koks skirtumas ar šunį gatvėje suspardyt, ar bobutę, ar su mašina ištaškyt vaikus… Gyvenimas juk toks trumpas, tai kam save varžyti, ypač kai nėra nei dangaus, nei pragaro )) Galima beveik patikėti teorija, kad evoliucijos ratas pasisuko atgal, tai kas Žmogų skyrė nuo gyvūno – nyksta. Tegyvuoja instinktai: paėst, pagert, pasip…. Truputį gaila, kad jau pasiekėms evoliucijos viršūnę – tobulėti nėra kur, prasidėjo regresas ir degradacija…. išsibarstysiu galvą pelenais ir keliausiu į Tibeto kalnus laukti nušvitimo…
