Sulindusios į šiltą guolį,
Sau šnypščioja MD barškuolės.
Viena šluba, kita bevalė,
Bet kartu jos visagalės.
Šnypščia per dienas ir rangos,
Siunta visos MD mergos,
Kad gyvatės nelaimingos
Amoralios, nuodėmingos…
Jų kurtas temas jos tyliai skaito,
Kol galutinai praranda saiką
Ir purvais taškytis ima
Aplink visą gyvatyną.
Klykia jos tada be galo
Dėl kažkokio kriminalo.
Vargšėm gyvates vadina,
Siūlo degint gyvatyną…
Bet gyvatės esti tvirtos,
Ne iš kelmo bobos spirtos,
Atsilaiko prieš spaudimą
Ir išsaugo gyvatyną.
Keliasi kaskart į vietą,
Šiltą, sausą, ne per kietą
Ir ten suka sau lizdelį,
Mina naują jos takelį.
Plepa sau ramiai, iš lėto
Šiek tiek bajerių pamėto,
Kad nevirstų skudurynas
Bomžų pamėgta landyne.
Bet doruolėms neįtinka,
Nepaspaudžia jos “Patinka”
Šalia post’ų juokingiausių,
Tos dienos aktualiausių.
Turim jus nuvilti, damos,
Nesikraustysim Kanaruos.
Liksim čia ir vėl šėliosim,
Kol miegot išsilakiosim.
O po to vėl kitą rytą
Žadintuvo pabaidytos
Vėlei į MD sugrįšim
Ir jūs mūsų neužkišit.
