Gailiuos,kad gimiau.Neįsivaizduoju,kaip galima gimdyt vaiką tam,kad paskui visą gyvenimą nervus ėst.Kokia “mama” puikiai žino,kas labiausiai nervina jos vaiką,ir specialiai taip daro,kad tik išvest iš kantrybės?Pati esu jau mama,nu ir niekaip nedaeina man…Ai,nekreipkit dėmesio,tiesiog eilinį kartą sunervino
Gailiuosi,kad mokslai liko nebaigti,bet tuo metu tokios sąlygos susiklostė,nebuvo litų,iš barako išmetė už skolas,skolintis tokiom sumom nebuvo iš ko,dirbt nebuvo galimybės,nes paskaitos tai ryte,tai po pietų,akademinių nedavė,tai spjoviau ir išvažiavau namo..
O kas liečia vyrus ir šiaip asmeninį gyvenimą-gailiuosi,kad per ilgai buvau su žmogum,kuris to nevertas,na,auga dukrytė,be jo nebūčiau turėjus jos,bet faktas tas,kad reikėjo nešt skudurus vos pastojus,o ne dar vestuves kelt vaikui paaugus.Nors velnias žino,visą gyvenimą būt -čiūte,ir dar tokia bjauria pavarde kad gėda rašyt,kas prieš brūkšnelį
Gyvenime žinokit padariau vieną išvadą-net klaidos išeina kada nors į gera,kažką duoda,ne be reikalo sako “iš klaidų mokaisi”.Prideda gyvenimo supratimo ir išmintiesDabar mąstau visai kitaip,nei prieš 10metų
