Pasisakysiu ir as cia
Turejau tokia kaimyne ruse. Mirus jau dabar moteriske. Ji kieme nuolat islindus per langa rekdavo ant visu, kas tik kvepuoja. Nesvarbu tu tiesiog eini pro langus sau tyliai, ar klykauni pilna gerkle- busi apstaugtas. Kazkada i mano drauge su sese yra meciusi stiklainius su konservuotais pomidorais. O va mano atvejis buvo toks isskirtinesnis. Nezinau kodel, bet ta moteraite visad mane susitikusi uzkalbindavo ir ilgiaaausiai kalbedavo su manim savo rusu kalba. Nesvarbu, kad as rusu ne bum bum ir visas pokalbis atrodydavo taip:
ji: jksksakds jkjasjd sakkjds jhsauek xmxnj sakjs… (kokias 15 minuciu)
as: *linkt linkt sypsodamasi* nuuu da? Aaaammm nuuu… da?
Ko gero as buvau vienintelis zmogus musu kieme, kuris nuo jos ner gaves pyzdy (bet lygiai taip pat vienintelis zmogus, su kuriuo ji galedavo pabendraut (kiek tai galima pavadint bendravimu) ir kuris nuo jos nebegdavo kiek ikabindamas).
Nu tokia savotiska labai moteris buvo.
