kadanors5 (archyvas)
Kad negalima niekuo pasitiketi. Na gal tik mama.
Kad visi zmones yra savanaudziai. Vieni daugiau,kiti maziau, bet visi galiausiai pirmiausia ziuri saves.
Kad viskas yra laikina, ir nesvarbu, kaip viskas tobula, ar kaip viskas blogai – praeina. Tad laime reikia branginti, kol ji dar yra, o skausma -istversim.
Kad viskas gali apvirsti aukstyn kojom, nors ir per sekunde. (nors cia ko gero velgi, visko laikinumas.)
