(anonimas) (archyvas)
Galbūt ir esu perfekcioniste, bet dėl sukurto idealo nesutikčiau, prie svetimų savimi neleidžia man būti kažkoks barjeras.
Teko būti mokymuose, kuriuose aiškinausi savo tipą, ten kaip į šimtuką viskas parašyta, dėl to, jog man gerai ir vienatvė, nepažįstamoje kompanijoje tyli ir nepastebima, galiu daryti komunikabilus žmogaus įvaizdį, tačiau tai tik kaukė ir kt. Nors suvokiu ir pati, kad toks mano būdas, bet kažkodėl jaučiuosi prastai bendraudama ir pabendravusi, nesinori man būti tai tyliai ir kukliai, nes draugų kompanijoje dažniausiai būnu ta, kuri niekada neužsičiaupia. Bet kas su manim darosi bendraujant su nepažįstamais aš niekaip nesuprantu
