Kažkada man buvo labai baisu, ir net košmarus sapnavau. Tai va sėdim su drauge pas ją bute, ir skambutis į duris. Nueinam kartu ir stovi vaikinas ~20 metų, akys išsprogusios, kruvinas veidas, ranka kažkokia išnirus. Ir sako: duokit šaukštą, toks balsas gergždantis, blemba susileidom iškarto, uždarėm duris ir nuvarėm į butą. Žodžiu skambino dar nežinia kiek kartų, daužė duris, rėkavo, mums buvo 10-11 metų tada. Baisiai bijojom, draugė sako nunešam tą šaukštą atsiknis jis tada. Nunešam šaukštą, staigiai duris atidarom, numetam ir uždaro ir į vonią užsidarom. Nutilo viskas, po kažkiek laiko atidarom duris ramu, man jau ir laikas namo buvo. Einu laiptais, ir žiūriu jis sėdi, blemba šaltis tik nukretė, staigiai perbėgau per tuos laiptus, ir staigiai į lauką.
Gyvenime nebenorėčiau susitikti narkomano akis įakį ;/
Aš galvojau jog čia reikia šiaip baisias parašyt, panarnomalių reiškinių dar nesutikau.
