Dekui, anonime, malonu.
O mane pacia zavi zmones, kurie nebijo pripazinti, kad kazko nezino/nemoka/negali, vietoje to, kad bandys apsimest ‘ekspertais’ ir visi matys, kad, atsiprasant, velnia jiems gaunasi (kitaip tariant geriau patylek ir sudaryk ispudi, kad esi kvailas, nei prasiziok ir issklaidyk visas abejones). Man sugebejimas pripazinti savo klaidas ir silpnas vietas asocijuojasi su stiprybe kad ir kaip tai keistai skambetu. Parodo, kad zmogus jauciasi pakankamai gerai ir tvirtai savo kailyje, kad jam nereiketu apsimetineti tuo, kuo jis is tikruju nera, kad ‘nenusmuktu’ kitu akyse. Zavi zmones, kurie turi nuomone ir gali ja argumentuoti, zavi zmones, sugebantys atstoveti uz save ir savo zodzius (bet kol tai netampa buku uzsispyrimu, kai zmogui pateikiami faktai, kad jis klysta, o jis toliau rekia, koks jis teisus, cia jau idiotizmas) , zavi zmones, kurie yra issiaukleje. Zavi zmones, kurie savame kailyje jauciasi pakankamai gerai, kad kitu pasiekimais sugebetu nuosirdziai pasidziaugti, be uzslepto pavydo ar pagiezos. Zavi zmones, kurie nuolat stengiasi isbandyti kazka naujo, tobulinti save, pamatyti, patirti, plesti akirati. Zavi zmones, kurie sugeba is savo klaidu pasimokyti, bet ne padeti kryziu ir nustoti bandyti, kitaip tariant tie, kuriuos klaidos moko, o ne stabdo. Zavi rupestingi zmones, empatiski, zavi zmones, turintys tikslu ir turintys plana, kaip juos igyvendinti ir palaipsniui einantys link to, o ne malantys liezuviu ir besiskundziantys, kad su minimaliom pastangom negavo maksimalaus razultato…. Ojej, galeciau vardinti ir vardinti.
@ziauriaivelu bet jei zmogus turi kategoriska nuomone ir ji nera teisinga, o zmogus nagais ragais laikosi savo, net jei jam argumentuotai isaiskini, kad jo nuomone/isitikinimai klaidingi, tai cia ner kuo zavetis. Cia agresyvi kvailumo forma. O kvailiais zavetis nederetu.
