Taip, tikiu, kad dabar viskas atrodo nesubalansuotai. Bet is tikro tai labiau atvirksciai iki dabar buvo. Vis rasdavau kaip ji pateisinti ir galvojau, kad prisigalvoju. Apie ta situacija savo seimai ir rato zmonems papasakojau. Jie su MB elgiasi labai graziai, taciau sitoj situacijoj buvo griezti man sakydami, kad tikrai nenormalu.
Sutikau teket, nes abu jau norejome seimos ir mylejau ji. Jauciu jam labai stipria trauka nuo pat pazinties pradzios iki pat siu dienu, kas mane gal trupuciuka akino ar tebeakina. Buvo laikas, kai jis buvo gerokai rupestingesnis ir demesingesnis, nors tos visos situacijos su seima ir draugais vyko daug anksciau. Tiesiog mes dauguma savo laiko esam praleide per atstuma ir as nemaciau, kaip jis elgesi buitinese kasdieniskose situacijose. Mes didziaja laiko dali esam praleide taip, kad as Vln, o jis Klp. Buvo planas kraustytis jam i Vln, taciau persigalvojo vos ne paskutine minute, kad negales ten gyventi, jam reikia savo rato zmoniu. Jis net studijuot del to i Vilniu nevaziavo, nors galejo. Tai va nezinau ka begalvot, jei jau ieskot pozityvo.
Out mes einame visada savaitgali. Penktadieniais po darbu dviese, o sestadieni ir sekmadieni dazniausiai su kitais zmonemis, jei taip imanoma, tai toks kaip ir nerasytas susitarimas. O stai toks ivykis jau irgi nebe pirmakart ivyksta
