(anonimas) (archyvas)
Pastebejau jau kuris laikas, kad negerai. Porą mėnesių intensyviai blogyn ėjo. Prieš tai irgi vis užeidavo blogumas jam, bet dabar atrodo absoliuti duobė visame kame. Kartais jo net netraukia mylėtis su manimi, būnu atstumiama. Stengiuosi duoti jam erdvės, bet su žmogus, man irgi būna sunku. Norisi kartais tiesiog pajaust apkabinimo šilumą, nurimti jei man kažkas nesiseka, bet… negaunu. Kai seniu būdavo pasiilgęs po dienos nesimatymo, dabar atrodo, galėčiau dingti savaitei ir jam nerūpėtų
