Ilgą laiką svarsčiau, nes nebuvau įsitikinusi ar apskritai esu pasiruošusi kurti kažkokį santykį, kadangi prireikė laiko atsigauti po ilgametės draugystės nutraukimo. Vis tik tas naujai atėjęs žmogus sudomino, leidausi į tą nuotykį, nes jis apskritai pasirodė šiek tiek kitoks, atitinkantis tai, ką norėčiau matyti antroje pusėje, be to, turėjo tokių santykių patirties, kas leidžia jam mane pamokyti tam tikrų tokių santykių vingrybių.
Esmė ta, kad esu racionali ir gan šalta asmenybė, seksas man nėra meilė, todėl į viską žiūriu paprasčiau, o FWB nuomone būtina kažkiek ir pabendrauti, išlaikant įspūdį, jog nesinaudojame vienas kitu, dėl elementarios pagarbos. Todėl pradėjau galvoti kur tos ribos ir ar nepavojinga kurti kažkokį emocinį ryšį, kad po to ir nebūtų, jog ups, įsimylėjau.
