Mano atveju buvo irgi atsiradę jausmai, simpatija, kai žinojau, kad jos negali būti ir nėra jokių šansų būti kartu, bet kaip greit atsirado, taip greit ir praėjo, nes racionalus protas veikė stipriau Susirašinėdavom tik susitikimo reikalais, kartais dar kokį prikolą numesdavom, bet daug nebendraudavom. Susitikdavom kelis kartus savaitėj, kartais ir kokį mėnesį nesimatydavom. Tiesiog, būdavo gera būti kartu, vienas kitą suprasdavom, bendravimas buvo labai sklandus, asmeniškumus irgi pasipasakodavom, tad ne visada susitikdavom tik dėl to reikalo. Ribų nėra, svarbiausia negalvoti, kad vienas kitam kažką privalote, ar parašyti, ar tiek ir tiek kartų susitikti ir mąstyti blaiviai, nes jei imsite žiūrėti pro rožinius akinius ir kurti iliuzijas, įsivaizduodama normalius santykius, kurios 90 proc. Nepasitvirtintų, greičiausiai liksite įskaudinta. Ne visi tokio tipo santykiai užsibaigia gražiai ir juolabiau pasibaigia santykiais, tad jei jausite, kad nesusitvarkote su jausmais ir kita pusė nejaučia to paties, geriau bėkite kuo greičiau ir toliau
O išbandyt tikrai verta, man toks bendravimas padėjo suprasti, kokių iš teisų santykių norėčiau bei kas man svarbu.
