Man tik keistas tas susireikšminimas. Nenori, tai nenori – bet ne, būtinai reikia apie tai paskelbti visam pasauliui, rašyti dienraščiuose, aiškintis, įrodinėti..Gal, kad reikia kažką įrodyti ir pačioms sau? Laimingi žmonės paprastai nesiaiškina ir niekam nieko neįrodinėja, o tieisog gvyena taip, kaip jiems norisi.
Ir – ne, mums neįdomu, kodėl jūs nenorit turėti vaikų. Mums dzin, ar auginate vaiką, ar katę, ar visai nieko. Mes turime savo gyvenimus ir tikrai neužkrauname savęs mintimis, kad vaje, o kodėl ji vis dar negimdė? Vieninteliai, kam įdomu ir kurie gal klausinėja “tai kada vaikai ” – tėvai, ar šiaip įkyrūs, ribų nejaučiantys asmenys, kurie ribų nejaučia niekur (ir, jei turėtumėt vaikų, klausinėtų, o kodėl tik vienas arba o kodėl net trys?), bet tik tiek.
Negi tikrai vaikų neturintiems atrodo, kad visi tik ir žiūri į juos, ir kažkaip vertina? Atsipalaiduokit – visi mes gyvenam savus gyvenimus
Svarbiausia, kad neturintys vaikų nepradėtų nurodinėti, kaip auginti vaikus jų turintiems – o kažkodėl tą daryti net labai mėgsta
