Ties as, tiek mano partneris esame sutare netureti vaiku. Kodel, mano asmenine nuomone, vis dideja tokiu poru skaicius? Dabar uzaugo zmoniu karta, kurie augo issiskyrusiose seimose, augo su vienisomis motinomis, seneliais, kazkas apskritai nera mates savo tevo, buvo netyciukai ir pan… Is savo patirties pasakysiu, kad tai pasamoneje palieka kazkoki antspauda, kad vaikas nebutinai yra dziaugsmas ir dovana. As maciau, kaip mano mama, padedama mociutes, VISA savo gyvenima, kol man sukako 25-eri, gyveno TIK del manes. Mano partneris visa gyvenima augo matydamas, kaip jo mama prasydavo pagalbos is kitu zmoniu, kad galetu uzauginti du savo vaikus. Ir cia tikrai neina kalba apie asocialias moteris. Augdamas tokioje aplinkoje supranti, kaip sudetinga yra uzauginti vaika. Ir nesi tikras, ar tu galetum tiek atiduoti vaikui, kiek tavo vienisa mama atidave tau. Tai yra – GYVENIMA. As zinau, kad as negaleciau. Todel ir nesirenku tureti vaiku, nes manau, kad jie butu tam tikra prasme nuskriausti negaudami simtaprocentinio atsidavimo.
Mano aplinkoje vaiku labai nori ir labai jais dziaugiasi tos poros, kurios pacios augo darniose seimose. Nes tokiose seimose vyrauja atmosfera, kad vaikas – tai dievo dovana ir begalinis dziaugsmas.
