Pasakyk, man buvo ta pati situacija, kol vaikinas pats suzinojo. As net neitariau, kad jo ten vadinamas draugas kazka bando su manim Tiesiog, tada dar buvau jauna, katik su saviskiu susipazinus, supazindino su draugais savo, vienas paprase mano drauges kokios tai numerio, kad tipo pakabinti.. Na, daviau vienos. O jai jis parase tik viena zinute, kad ji duotu mano numeri. Ji kazkaip nieko neitarus ir dave. Pradejo jis man rasyneti, ka veiki, kaip sekas, na ir visaip bendrauti. Draugiskai, be jokiu tu grazi, bet aiskiai demesio buvo per daug. Nieko pradzioj nesakiau saviskiui, nes galvojau, kad jei pradesiu varyti, tai gal vaikino draugai pavarys ant manes ir issiskirsim ( na buvau jauna, prisiskaicius, jog vaikinui labai rupi jo draugu nuomone ir t.t.). Po kokiu 4dienu tokiu bendravimu, pakalbejau su ta pacia drauge, issikalbejau, sakau blemba, gal reiketu jam pasakyti, vis delto nelabai graziai cia gaunasi. Na ir ka, suplanavau, kad kita diena, kai susitiksim pasakysiu, telefonu nenorejau. Turejom susitikti gal po valandos, gaunu pikta zinute, kad ka cia flirtuoji su mano draugais, ciesini, nesitikejau is taves to ir t.t. Susipainiojau, sakau, kas per nesamones? O pasirodo, jog maniskiui pasake kitas draugas, jog jo tas draugas su manimi bendrauja, as ji “kabinu” ir t.t. Nuejes jis pas ta draugeli, paskaite sms, o ten puse istrinta ir toks vaizdas susidaro, jog as pirma jam rasau, ka veiki, kaip sekasi, labas rytas ir panasiai.. Bet ACIU DIEVUI, turejau VISUS jo sms, nei vieno neistrynus ir maniskis perskaites manuosius, isitikino, jog ne as meluoju, o jis mane bande kabinti Gavo viena i galva toki gera tas draugelis ir atsikniso nuo manes. Bet jei nebuciau turejus visu jo sms, tai buciau as kalta buvus Tad NERIZIKUOK.
