Na, pati baigiau pedagoginį. Turėjau dvejas praktikas mokyklose, trečiam ir ketvirtam kurse. Ką galiu pasakyt, net man būnant studentei, neteko pajusti nepagarbos mano atžvilgiu. Turėjau labai gerų mokinių nuo penktokų iki dvyliktokų. Turiu tokią nuomonę, kad jei jau nustatysi tokias ribas klasėje, tai tave ir gerbs, nenustatysi, negerbs. Dažnai jauni pedagogai kažkur padaro klaidą ir ta nepagarba prasideda. Iš tikrųjų, tai į mokyklą eidavau su džiaugsmu dirbti, nors pati mokykla nebuvo pagarsėjusi kaip labai jau elitinė. Nesutiksiu su cukruje, kad mokytojas negali būti žmogus, kuris netoleruoja nedrausmingų mokinių. Šiaip niekada nekreipdavau dėmesio per daug į neklusnius mokinius kaip į savo nervų protrūkių sugerėjus, bet net ir būdama pedagoge nebijau prisipažinti, kad visų vaikų mylėti ir gerbti yra neįmanoma. Jei pas mane tokių būdavo, tai visi labai greitai būdavo nuraminti psichologine metodika, gal jie ir nesimokydavo, bet per mano pamokas visada tylėdavo, grįžtamasis ryšys, jų aš nejudinu, jie leidžia man dirbti su tais, kurie nori dirbti.
P.S. pati egzus išlaikiau gerai ir manęs taip visų garbinamas VU būtų laukęs išskėstomis rankomis, bet pasirinkau pedą, nes tikrai žinojau, kad ten gausiu geresnes žinias vien dėl aukštesnės mano studijuojamo dalyko dėstytojų kompetencijos. Kursiokė įstojo į VU magistrą, tai dabar žvengia iš jų mokymosi lygio, nes per tris mokslo mėnesius dar nieko gero nenuveikė, jokių rašto darbų ir t.t. Tada supratau, kad tikrai pasielgiau teisingai.
Kas dėl biologo rašymo lietuviškai, tai galiu pasakyti, kad jis biologas, o ne lituanistas, tai koks skirtumas, nereikia iš jo laužti profesoriaus, kur jo kompetencijos ribos baigiasi.
