Čia apie gulimąsi į lovą su bet kuo net kalbos nėra. Vis vien, turi kažkas būti, rišti…
Ir žinot ką, galit mane smergti,bet aš už.
Čia jau gyvenimiška patirtis mano šneka. Na, pavyzdžiui, kai po n metų gyvenimo kartu vyras į tave nekreipia pakankamai dėmesio, nors kaip tu stengies, vieną dieną širdyje gimsta balsas “eik tu velniop”.
Ir tada atsiranda tuščia terpė, kur trumpam gali užimti koks kitas žavuolis. Nežinau, turėjau progų – iki galo nenuėjau.Bet jei būtų kita situacija, sakyčiau- pirmyn. Gyvenk sau, gyvenk kaip tau gera ir norisi. Nebūtina to pasakoti net geriausiai draugei, nes ji būtinai papasakos savo vyrui ar drauguiKam to reikia? Turėk savo pasaulį, kurk jį kaip nori. Svarbu, kad tau jame būtų gera. Ir jaustumeis moterimi.
sannndra (archyvas)
