mainu-ziurke (archyvas)
Pirmiausia pykti yra normalu ir natūralu. Pyko netgi Jėzus. Na gal Buda nepykdavo, bet tai jis, prieštaraujant [pupauoga123] – intensyviai medituodavo ir pasiekė nirvaną.
Jei supykai, kad vaikinas tave tempiasi vasarą į Angliją – gal tai turi pagrindo?
Apskritai, pyktis – fantastiška emocija, neleidžianti mums užsileisti blogiečių ant galvos. Be to pyktis suteikia daug energijos, aišku, svarbu ją valdyti.
Nesuprantu, kam reikia atsisakyti pykti, man čia tas pats, kas nusipjauti kairę ausį – atsisakai dalies savęs.
