Kiekvienas iš musu po sunkios dienos kartais atsiseda vakare ant palanges su karshtos kavos puodeliu rankose ir ne karta susimasto apie tai:kokia gi viso sio gyvenimo prasme? Kodel aš gyvenu?Ir kas bus po mano mirties?…Kasdien mes stengiames kazka nustebinti,kazkam patikti;liudime ir juokiames iki asaru;isimylime ir issiskiriame;pykstames ir vel taikomes…
Bet kam visa tai?Kokia viso sio nuostabaus gyvenimo prasme?Kaip jus manote? ….
Tik maziau mastykite…
Tokių dar nebuvo vaišių…
Minkau begalę ragaišių
Ir su kmynais ir be kmynų…
Ruošiu saldžiausių saldumynų…
Aš sakiau, kad jum pripiltų
Pilnutėlę geldą miltų…
Pasistenkite užmęsti misą –
Neskubėk, nes tai ne visa…
Į naujus namus, pirma savęs, įleidžiu katanuką, kad išbaidytų blogasias dvasias, visas apmėtau metaliniais centais, kad šie namai būtų turtingi…
Atnešu daug didelių medinių šaukštų, kad turėtume kuo gintis nuo menininkių…
Vien žo atėjau
