veterinaras pasake, kad reikia, nes sukandziojo mama juodai, mane puldavo ir visus, kurie tik vaika ranka bent liesdavo, o nusisukus prie vaiko – dantis siepdavo pries ji ir ciupdavo kast, o tas juk mazas amzinai su kokia baranka lakiodavo, tai ta neatstodavo, as susitvarkydavau, bet mama negalejo rizikuot kad vaikui gerkle perkastu, o to ji ir taikesi, nes net nuo lovos zmonems per savo agresyvuma neleisdavo atsikelt, veterinaras iskart pasake, kad anksciau ar veliau ji sukandzios vaika smarkiai, sake jei norit laukit, jei ne – migdykit iskart, mama aisku anuko sveikata nerizikavo, nes pati persigandus del tokio sunio elgesio buvo. Ji savo neturejo suniuku niekad, matyt todel nemego naujojo seimos nario, nes pradzioj mama pagelbejo man augint
tai kad as ir inziniere esu mums gi ale tikslumo reik, belen kokio vardo nepaskaiciuoto juk nesugebam duot
zazaiza, sunu psichologiniai sutrikimai laikomi tam tikra liga, nebutinai suo turi buti fiziskai nesveikas, kad ji reiktu migdyt.
