Autore, jei jūs savo istoriją vadinate įskaudinimu, tai tikrai nesate patyrusi tikro įskaudinimo Aišku, kai vaikinas žada atvažiuoti vis, bet neatvažiuoja, tai turėtų labai nervinti, nes mane irgi labai nervina tokie pažadai. Dažniausiai taip ir būna, kurie daug kalba – nieko nedaro, o jei norėtų daryti, tai darytų ir nekalbėjęs
Žodžiu, ateity suprasi, kad kiekvienas toks įskaudinimas, pabūvimas su vaikinu yra tavo gyvenimo patirtis. Geri žodžiai: “If its good, it’s wonderful, if it’s bad, it’s experience”. Siūlau tuo ir vadovautis
Iš tikro aš dabar pati esu šiokioj tokioj nevilty dėl vieno draugo, kuris specialiai ar ne yra metęs ant manęs visišką ‘ignorą’. Iš tikro, man ignoravimas yra pats skaudžiausias dalykas, jau geriau “pasiųstų” mane toli, nei ignoruotų. Tai dabar ir aš esu tokioj įtampoj, laukiu susitikimo su tuo žmogumi..
