ir man ilgai taip buvo, ir net dabartinis vaikinas tai žinojo… sapnuodavau dienom naktim aš pirmją meilę, tačiau, ką galiu pasakyti praėjus daugiau laiko – laikas gydo žaizdas, tikrai. ir antra, nepamirškit, mielosios, kad tos akimirkos kaip buvo, taip ir praėjo. žmogus jau pasikeitė – ne tiek išore, bet ir vidum. aš taip įskaudinau jį, kad net nebešnekame jau du metus. na, neneigsiu, kad pirmasis buvo geresnis, tačiau… taip jau yra, kad kelio atgal nebėra ir turi gyventi būtent šia diena, o ne praeitimi. Autorei siūlau daugiau laiko praleisti su savo vaikinu, pamatyti jo pliusus ir stengtis pamiršti aną, nors kažin, ar žodis “pamiršti” tinka. kaip yra posakis – Tu žmogaus nepamiršti, tiesiog išmoksti gyventi be jo…
patriuke (archyvas)
