as taip pat karts nuo karto pradedu galvot apie buvusi, liundna buna… bet mane gelbeje isitikinimas jog ji geriau pamirsti… nesigailiu tu akimirku, kurias praleidom kartu, bet juk reikia gyventi toliau nezinau, galbut as viska lengviau pergyvenu, nes esu pakankamai stipri, retai kada paluztu beibuke galbut jau nebeliko jausmu tarp taves ir ex’o, bet tu visa dar jauti dideli prisirisima jam… juolab jeigu jus praleidot daug laiko kartu, tai faktas, kad isgyvenot daug graziu akimirku, o jas tikrai sunku buna pamirst… ju ir nereikia pamirst, prisimint gerus dalykus yra gera… jei tu tikrai taip negali be ex’o ir tau knieti tarkim jam parasyt, manau parasyk… pasidomek kaip sekasi, gal taip save nuraminsi… bet kokiu atveju stiprybes tau ir sekmes
