1 principas – Bendrieji teisėjų nepriklausomybės principai
1. Būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas teisėjų nepriklausomumo gerbimas,
gynimas ir skatinimas.
2. Ypatingai reikėtų imtis tokių priemonių:
a. Teisėjų nepriklausomumą turėtų garantuoti Konvencijos nuostatos ir konstituciniai principai,
pavyzdžiui, įtraukiant i konstitucijas ir kitus įstatymus šios rekomendacijos nuostatas. Priklausomai
nuo kiekvienos valstybės teisės tradicijų, tokios taisyklės gali numatyti, kad:
i. teisėjų sprendimai negali būti peržiūrimi jokia kita tvarka, išskyrus įstatymo numatyta apeliacine ar jai prilyginta tvarka;
ii. teisėjų įgaliojimų laiką ir atlyginimą turi garantuoti įstatymas;
iii. jokia kita institucija, išskyrus patį teismą, negali priimti sprendimo dėl įstatymo
apibrėžtos konkretaus teismo kompetencijos;
iv. vyriausybė ir administracija neturi turėti galimybių priimti sprendimų, kurie atgaline
data pripažintų teismo sprendimą negaliojančiu, išskyrus sprendimus dėl amnestijos, malonės ir pan.
b. Vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia turi užtikrinti, kad teisėjai būtų nepriklausomi, ir kad
nebūtų imamasi priemonių, galinčių sukelti pavojų teisėjų nepriklausomumui.
c. Visi sprendimai, susiję su teisėjų profesine karjera turi remtis objektyviais kriterijais, o teisėjų
atranka ir karjera turi remtis nuopelnais atsižvelgiant į kvalifikaciją, dorumą, sugebėjimus ir darbo
efektyvumą. Institucija, priimanti sprendimą dėl teisėjų atrankos ir karjeros, turi būti nepriklausoma nuo vyriausybės ir administracijos. Siekiant apsaugoti nepriklausomybę, specialios taisyklės turi užtikrinti, pavyzdžiui, kad teisminė valdžia renka šios institucijos narius, o institucija pati nustato procedūros taisykles.
Antra vertus, ten, kur konstitucinės ir teisinės nuostatos bei tradicijos leidžia, kad teisėjus skirtų vyriausybė, turi būti numatytos garantijos, kurios užtikrintų, kad teisėjų skyrimo procedūros būtų viešos ir nepriklausomos, ir kad sprendimų neįtakotų jokios kitos priežastys, išskyrus tas, kurios yra susiję su aukščiau minėtais objektyviais kriterijais. Tokiomis garantijomis galėtų būti vienas arba keletas iš žemiau išvardintų dalykų:
i. speciali nepriklausoma ir kompetentinga institucija, galinti patarti vyriausybei, kurios patarimais yra vadovaujamasi praktiškai; arba
ii. asmens teisė apskųsti sprendimą nepriklausomai institucijai; arba
iii. institucija, priimanti sprendimą, yra apsaugota nuo neteisėtos ir nederamos įtakos.
