Nieko gero čia nematau. Buvo tokia situacija pas mane, susipažinau su labai išvaizdžiu vaikinu, kuris labai patiko nuo pat pradžios. Tapome draugais, flirtuodavome. Vėliau pradėjome vis dažniau susitikti, dar vėliau atsirado ir bučiniai, glamonės. Kiti sakydavo, kas mes labai tinkam, kad jis į mane “taip žiūri”, viskas truko 2,5 metų, per tą laiką buvo ir kitų simpatijų tiek jam, tiek man, natūraliai taip, išsiskyrus vis susibėgdavome ir vėl viskas iš pradžių, bet…per visą tą laiką, jis neparodė noro rimtai įsipareigoti, draugai sakydavo, kad atrodot kartu kaip pora, kuri kartu jau ne vienus metus, bet jis vis neapsisprendžia. (Mums dabar po 23 metus) Situacija kitokia negu tavo, bet panašu tai, kad neverta tokiems “šaunuoliams” dėmesio skirti ir puoselėti viltis turėti normalius santykius. Vyriškumo trūkumas. Jei tik š…mala, atsiprašant, tai kam tada toks reikalingas. Žinau, kad sunku sau įsakyti, bet pateisinimai tik sunkina situaciją…Kuo labiau įklimpsti tuo skaudžiau…
