Labas, turejau ir aš panašę situacija.. kai susipažinau su juo man buvo šešiolika, žiauriai man patiko, bet aiškiai žinojau, kad aš jam per jauna, ir jis man tai pats pasakė, nutariau “užaugti’ na ir ką praėjo daugiau nei metai.. susitikom, susitikinėjom.. permiegojom.. tada prasiūdėjo neįpareigojantys santykiai.. jaučiausi laiminga ,kad bent taip jį turiu, bet kuo toliau tuo sunkiau darėsi, norėjau kažko rimto, kuriau įliuzijas ir viskas sprogo kaip didelis burbulas..palikau.. nebendravau daugiau nei pusmetį.. vėl grįžau.. prasidėjo tas pats kaip ir buvo.. poto vėl galvelei prašvesejo.. dabar jau tuoj metai.. kai aš be jo..pasikeičiau nr,kad neskambintu, fcbk pašalinau.. ir ,kad ir kaip buvo sunku, dabar taip gera, kokia aš laimingA..Nes pamačiau, kad yra žmonių kurie tave tikrai myli, ir nori būti ne tik dėl praskiestų kojų..
P.S. jis tavim tiek laiko naudojosi.. dabar pasinaudok ir tu.. tik sekmės neįkišti rankų į dar didesnį šūdą, nes tokie bernai nepasimoko..neklausyk ,ką šnekės nes tai tik bus bandymas vėl nusitempti tave i lovą.
ir atsimink: kad ateis laikas ,kai pasijusi labai “pigi” o tai tikrai, nera malonu
