enricute (archyvas)
Aš kaip dabar pamenu.. Buvau gal kokių 6-7 metų, mama paprašė nueit patikrinti kažkokius loterijos bilietus į parduotuvę. Na nulekiu aš, trypčioju prie tos kasos, kaip neateina ta pardavėja, taip neateina. Aš tik žvilgt, prie kasos tie lapai guli, iš kurių tikrino tų bilietų skaičius, apsidairiau ar niekas nemato, čiupau ir pabėgau. Pareinu namo, parodau mamai, ji pati pasitikrino ir liepė nunešt atgal į parduotuvę. O jezau, einu ir meldžiuosi, kad pardavėjos prie kasos nebūtų. O ji buvo.. jetau, pamenu kaip tos žiežulos rėkė ant manęs, kaip vagilka išvadino. Ačiū Dievui, kad parduotuvėj supratingų moterų buvo, užtarė mane prieš pardavėjas. Nuo to laiko NIEKADA nei tyčia nei netyčia nieko nebuvau išsinešus.
