Pamenu su drauge kaime vogdavom vynuoges zalias is negyvenamo namo sklypo, ten kaimynai to namo eidavo aptvarkyt kartais. Tai drauges sesuo turejo vaikiuka ir daznai duodavo tai draugei ji priziuret tai pamenu drauge stovedavo ant kelio ir ziuredavo ar niekas neateina kai kazkas islysdavo vis sakydavo “Eimantukai (vaiko vardas) baik” cia buvo sutartinis zenklas Ir pamenu paskutini karta vagystes apsikeitem vietom, as ejau prie vaiko, o ji skint vynuogiu, lipo ant namo sono ir medzio, paslydo ir i dilgynes ikrito gera pamoka buvo
Naktim tam paciam kaime su kitais dviem draugais vakare velai eidavom obuolius labai sultingus vogt, ziauriai skanus buvo. Geda dabar, bet tikrai nieko nekeisciau ka anksciau dariau. Nuostabi vaikyste buvo, aisku galejau ir apseit be tokiu “sposu”
