doviliuke (archyvas)
skaiciau ir verkiau,pati esu mama…neklausyk ka jie kalba buk stipri nepaluzk gal po metu kitaip galvosi ir kalbesi laikydama ant ranku savo leliuka ir savo mylimojo vaika,cia ji uzgraus sazine po kazkiek laiko pats atsliaus atsiprasyt ,ji dabar tevai veikia o jis jais vadovaujasi,pala praeis laiko susimastys bachuras,o uosviai tycia su tavim taip elgesi kad paluztum ir negimdytum nes jiem geda kad ju sunelis vaiku pridare ir nepasirupina…atsileis manau ir mamos sirdele kaip supras kad tau tikrai be galo sunku,,stiprybes tau linkiu is sirdies ir nesinervuok pagalvok kad tavo isciose auga maza gyvybe kuri cia nieko deta..nueik i baznycia man tai padeda kai buna sunku..kreipkis i az gal padet galesiu draugiskai tave palaikyt ir pan.
