Manau tai elementari situacija, kai mergaitė jautėsi tų namų šeimininkė. O čia atėjo “dar viena” ir įvedinėja savo tvarką. Tėvui ji buvo vienintelė ir nepakartojama, visa meilė buvo skirta jai, o čia “ta kitoji” iš jos bando tą atimti. Aš manau, kad jai sunku, bet jums irgi labai sunku. Kažkada vaikų psichologas sakė: “kiekvienas vaikas bando savo galimybes ir stengiasi užkariauti kuo didesnę “teritoriją”.
Aišku, užjaučiu jus – nepavydėtina situacija. Bet, nesitraukite iš savo pozicijų, stenkitės bendrauti (jokiu būdu neišeikite iš namų). Juk gali būti ir taip, kad ji paprasčiausiai bijo būti atstumta, kaip tai padarė jos mama. Gal jai atrodo, kad visos moterys tokios. O paauglystė labai sunkus ir trapus amžius.
Stiprybės jums.
milra (archyvas)
