Jūs jai svetima, iš to, ką pasakojat susidaro vaizdas, jog visomis keturiomis bandėt tapti jai mama. Supraskit, kad jūs jai – niekas. Viskam reikia laiko, santykiai turi rutuliotis pamažu ir tai užima tikrai daugiau nei keli metai, o ypač paauglystės laikotarpiu. Aš tikriausiai lygiai taip pat reaguočiau ( esu paauglė ), jei tėtis parsivestų kažkokią nepažįstamą moterį, kuri pakeistų mūsų ritmą, namuose elgtųsi lyg čia augo ir gyveno ilgą laiką, o jei dar ir lįstų į mano kambarį ir jį tvarkytų išvis viršūnė būtų. Taip kaip ji elgiasi yra skaudu jums ir tikrai nėra pateisinimų, tačiau nereikia iškart jos smerkti, ji pripratus, jog tėtis yra JOS.
niuniuks (archyvas)
