Kiekvienam savo. Man 29. Tokiu metu jau visos apsizenije, apsivaikave ir krauspsta isgirde, kaip tu vaiku neturi. NEnori??? OMG!!!
As irgi turejau 2 augintinius, vaikina, buvo rimti ateities planai, nu buvau, kaip standartine lietuve mergina, gyvenanti standartini gyvenima,bet jauciausi dustanti. Rutina slogiai mane damusinejo kasdien. Draugas man pritardavo, kad reiktu kazka keisti, bet delse. Finale net apsidziaugiau – isiskyrus man visi panciai, kurie laike nukrito. Niekas nebetempe atgal. Ir esu ziauriai laiminga, kad iskeliavau. Man aplinkos pakeitimas itin naudingas buvo. Dabar kasdien pamatau kazka naujo, visur einu, dalyvauju (i Anglija iskeliavau ne del ekonomines situacijos, kaip dauguma, o del didmiescio). Darbo prasme nelabai kas pasikeite, as darbo kavinese ir viesbuciuose neieskojau. Dirbu ta pati darba pagal diploma, kaip ir LT (zinoma, tai uzima ne viena menesi toki susirasti, bet viskas imanoma ir be jokiu pazinciu). Uztat pramogu kokybe, naujos pazintys, veikla… Niekada negalvojau, kad as, kuri megsta stabiluma ir nekencia pokyciu ryztusi tokiai avantiurai. Bet… gyvenimas VEZA!!!
