Ačiū už pasakojimus. Išties, aš pavydžiu tiems, kuriems gerai kaip yra, tiems, kuriems nekyla tokie norai ir yra naminukai. Labai sunku priimti tokį sprendimą, nes jis užpuolė netikėtai ir ypač sustiprėjo, kai artėja vasara. Tuomet pagalvojau, kaip vėl visą vasarą darysiu tą patį, kaip praėjusią ir gal jausiuos gerai, bet… Labiausiai norėčiau, kad vaikinas su manimi važiuotų, bet jis naminis, nesutinka ir mane paleidžia, nes puikiai suvokia, kad negali žmogaus versti daryti to, ko jis nenorės. Jis mane ir labiausiai laiko, dėl jo ir labiausiai kyla nenoras važiuoti. Pasižiūriu į jo veidą, ir nenoriu palikti. Bet… ech, kiek apmąstymų
rasilka (archyvas)
