Pas manes tai pat ta pati situacija…
Yra tik vienas skirtumas turim du mazus vaikus…
As skyriausi, bet manes nepaleido. Tad gyvenu, auginu vaikus, studijuoju, investuoju i save…… ir nzn kazko laukiu… Gal princo ant balto zirgo Tik zinau, kad joks princas vaikams neatstos tevo.
Tai skirkis kol laikas, nes paskui kai vaikai atsiranda neina: susirinkti daiktus ir keliaut savo keliu..
Patarimas:
Iseik viena i gamta, pasedek kokioj pievuteje 1-2val. Pamediduot, pabuk su savim.
Tada Pasiemi balta lapa:
Perlenki: vienoj pusej surasyk Jo teigiamas savybes
kitoj, kurios tau nepatinka.
Tu kalbi kaip as Zinau ziauriai sunku priimti sprendima, bet tokie santykiai liks visada. Jausi jo meile, jo svelnuma, jo supratima, visus graziausius dalykus gal.. Bet gal niekada jo ir nemylesi, bus tik draugas.. kuris kartu sutavim gyvena. Sunku, begalo sunku.
Pati susimasciau, ar dar ilgai as turesiu taip gyventi, nepaleidzia manes, nesutinka skirtis, myli, isikabines i koja laiko. Atsiprasineja, nors nekaltas, kad nemyliu jo.
